Kai kalbama apie būvį, reiškiamą daiktavardžiais, įnagininkas nevartojamas tik su veiksmažodžio būti esamojo laiko forma, čia būtinas vardininkas: Šio leidinio steigėju (=steigėjas) yra departamentas.

Su kitomis veiksmažodžio būti formomis įmanomas ir vardininkas, ir įnagininkas. Įprastesnis vardininkas, įnagininkas vartojamas norint pabrėžti laikiną būvį, kurį rodo situacija, o dažniausiai sakinio laiko aplinkybės. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į veiksmažodžio formą – su būtųjų laikų būti paprastai vartojamas daiktavardiškasis vardininkas (buvau pirmininkas); įnagininkas gana retas, vartojamas, kai yra laikinumą žyminti laiko aplinkybė ketverius metus buvau pirmininku (bet ir vardininkas ne klaida). Panašiai vartojamas ir pusdalyvis (Būdamas Biudžeto kontrolės komiteto pirmininku ( pirmininkas) visada pabrėžiau / pabrėždavau, kad Audito Rūmų vaidmuo yra svarbus); taip pat įnagininkas retai vartojamas ir su tariamąja nuosaka (plg. būtų narys ir būtų nariu), dažniausias įnagininkas su veiksmažodžio būti būsimuoju laiku (būsiu liudininku).

Daiktavardiškieji įnagininkai dažnesni už vardininkus su veiksmažodžiais, reiškiančiais virtimą kuo nors, kai žymimas kintamas būvis, pvz.: Reikalavimai turėtų tapti gairėmis valstybėms narėms rengiant direktyvai įgyvendinti skirtus nacionalinės teisės aktus; Komitetas pabrėžia pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) tinklų vaidmenį, kuris turėtų būti pripažintas, deramai įvertintas ir tapti mokslinių tyrimų objektu siekiant ištirti PVO inovacijų potencialą atsižvelgiant į jų patirtį ir sukauptas žinias; Šios priemonės turi tapti teisinėmis nuostatomis, finansinėmis taisyklėmis; ES galėtų išplėsti veiklą tarptautiniu mastu ir tapti dar patikimesne bendradarbiavimo dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis partnere; Regionų komitetas ragina vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus tapti šios srities ambasadoriais; Skaidrumas tampa gyvybiniu poreikiu (tarinys žymi virsmą – ryškėja būvio kitimas: nebuvo gyvybinis poreikis, o dabar jau toks yra).

Kai būvis yra nekintamas, daiktavardžio įnagininko patariama vengti, pvz.: Būdamas Parlamento nariu (–narys) turiu teisę kritikuoti politinį oponentą; Bendrasis vidaus produktas turi likti pagrindiniu kriterijumi (–pagrindinis kriterijus) (būvio nekintamumas ryškėja iš konteksto).

Jei būvis reiškiamas būdvardžiu ar būdvardiškuoju žodžiu, tada visai nesvarbu, ar būvis kintamas, įnagininkas neteiktinas visais atvejais, pvz.: Skaidrumo poreikis tampa gyvybiniu (=gyvybinis); Sprendimas tampa galutiniu (=galutinis) visiškai priėmus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

Kai sakinyje yra atributinis pažyminys, įnagininkas vengtinas, pvz.: Naujo esminio fakto buvimas gali pateisinti prašymo, kuriuo siekiama persvarstyti galutiniu tapusį sprendimą (–galutinį tapusį sprendimą), pateikimą.

Naudininkas, o ne įnagininkas ar kiti linksniai turi būti vartojami, kai apibūdinamas abstrakčiu daiktavardžiu žymimo dalyko požymis: Vertinamas kandidatų tinkamumas būti priimtiems (o ne priimtų ar priimtais) į darbo vietą siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašą; Administracija atsižvelgė į pareigūnų pageidavimą būti perkeltiems (o ne perkeltų ar perkeltais).